Ką reiškia „going Dutch“? Sąskaitos dalijimo papročiai pasaulyje

Lėkštės surinktos, atnešama sąskaita, ir kažkas sako: „Going Dutch?“ Pusė stalo linkteli. Kita pusė tyliai nesupranta, ar tai reiškia mokėti už tai, ką užsisakei, ar dalytis bendrą sumą, o skirtumas gali siekti kelis eurus vienam žmogui.

Frazė paprasta, o paprotys už jos ne toks. „Going Dutch“ reiškia, kad kiekvienas moka už savo dalį, dažniausiai už savo valgį ir gėrimus, o ne vienas už visus. Tai ne visai tas pats, kas dalytis sąskaitą po lygiai, o daug frazių, verčiamų kaip „going Dutch“, pavyzdžiui, japoniškasis warikan, iš tikrųjų reiškia lygias dalis.

Ką reiškia „going Dutch“

Vienu sakiniu: „go Dutch“ reiškia mokėti už save per bendrą išvyką. Žodynai giminingą „Dutch treat“ apibrėžia kaip valgį ar pramogą, kur kiekvienas moka už save. Praktiškai anglakalbiai ją tempia: vieni turi omenyje „mokėti tiksliai už tai, ką turėjai“, kiti „pasidalyti“, o dar daugelis tik duoda suprasti, kad niekas niekieno nevaišina.

Būtent iš šios dviprasmybės kyla dauguma nepatogių akimirkų, tad verta žinoti tris variantus, kuriuos ji gali reikšti.

Iš kur frazė

Dauguma girdėjusių „going Dutch“ kilmės istoriją žino XVII amžiaus versiją: Anglija ir Nyderlandų Respublika buvo jūrų ir prekybos varžovės, o anglų kalba tuo metu pasiėmė kelis „Dutch“ pagrįstus įžeidimus, pavyzdžiui, „Dutch reckoning“ ir „Dutch feast“ — pobūvį, kuriame šeimininkas apsvaigsta pirmas.

Šios frazės datuoti įrodymai rodo kitur. „Dutch treat“ fiksuojama amerikiečių anglų kalboje maždaug nuo 1870 m. — „vaišės“, kuriose niekas nevaišinamas, o „go Dutch“ atsiranda XX amžiaus pradžioje. Taigi frazė amerikietiška ir gerokai jaunesnė už tą varžybų laiką, nors ir pasinaudojo senu įpročiu vartoti „Dutch“ reikšme „ne tikras dalykas“. Kai kurie žodynai „Dutch treat“ vis dar žymi kaip kartais įžeidžiantį; „dalytis sąskaitą“ šio klausimo visai išvengia.

„Going Dutch“, dalijimas po lygiai ar moka vienas

Bendram valgiui atsiskaityti dažniausi trys būdai:

• „Going Dutch“ — kiekvienas moka už savo lėkštę ir gėrimus, plius sąžiningą dalį to, kas buvo bendra.
• Dalijimas po lygiai — bendra suma dalijama iš žmonių skaičiaus, kad ir ką kas užsisakė.
• Moka vienas — kaip vaišės arba su sąlyga, kad kiti jam grąžins.

Dalijimas po lygiai greitas ir teisingas, kai užsakymai panašūs. „Going Dutch“ teisingesnis, kai ne. Užkulisiuose tai tik du iš penkių būdų padalyti išlaidą, o sąskaitos dalijimas restorane, kai ne visi valgė vienodai aprašo mišrius variantus.

Pavyzdys: trys žmonės, du atsakymai

Rūta, Marius ir Ieva vakarieniauja. Rūtos pagrindinis patiekalas ir gėrimas kainuoja 22 €, Mariaus 35 €, Ievos 21 €, o užkandžių lėkštę jie dalijasi, ji kainuoja 12 €. Sąskaita 90 €.

Abu būdai surenka 90 €. Dalijant po lygiai, 9 € nuo Rūtos ir Ievos pereina Mariui — vienai vakarienei menka suma, per metus tokių vakarienių pastebima. Jei Marius būtų pasiūlęs sumokėti visus 90 € kaip vaišes, niekas niekam neskolingas; jei jis sumokėjo tik tam, kad viskas judėtų, „going Dutch“ reiškia, kad Rūta jam perveda 26 €, o Ieva 25 €. Jei sąskaitoje dar yra aptarnavimo mokestis ar mokesčiai, jie išauga proporcingai kiekvieno užsakymui — mokesčių ir arbatpinigių dalijimas proporcingai parodo, kaip.

Sąskaitos dalijimo etiketas pasaulyje

Papročiai skiriasi pagal regioną, amžių, progą ir šeimą, tad skaitykite tai kaip dažnus modelius, o ne taisykles.

Lietuva. Lietuviškai ši frazė paprastai nereikalinga: sakoma „mokėti kas už save“, „skaičiuoti atskirai“, „dalytis sąskaitą per pusę“ arba, kai norima sudėti bendrą sumą, „susimesti“. Restorane padavėjas dažnai klausia „kartu ar atskirai?“, ir atskiros sąskaitos tarp draugų yra visiškai įprastos. Dovanai ar bendram vakarui žmonės dažnai susimeta po lygiai, o vaišės būna, kai kas nors aiškiai sako „šįkart aš“.

Japonija. Tarp draugų įprasta warikan (割り勘) — sąskaita dalijama po lygiai tarp mokančiųjų. Verslo ar oficialesnėje aplinkoje dažnai moka vyresnysis arba šeimininkas.

Pietų Korėja. Deochipei (더치페이) yra korėjiečių darinys iš anglų žodžių „Dutch“ ir „pay“, reiškiantis, kad kiekvienas moka už save arba kaštai dalijami. Enppang (엔빵), nuo „n“ kaip n dalių, reiškia, kad visi prisideda lygia dalimi.

Italija. Pagare alla romana, „mokėti romėniškai“, dažniausiai reiškia sumą dalyti po lygiai tarp visų prie stalo.

Ispanija. Pagar a escote reiškia, kad kiekvienas sumoka savo bendros išlaidos dalį.

Iranas. Kiekvieno dalis bendroje išlaidoje yra jo dong (دنگ); žodynai šį dalies prasmę fiksuoja prie dāng (دانگ) — žodžio, kuris pažodžiui reiškia vieną šeštadalį. Pasiūlyti, kad kiekvienas mokėtų savo dalį, yra dongi hesab konim (دنگی حساب کنیم), „skaičiuokime dalimis“.

Turkija. Alman usulü, „vokiškas būdas“, reiškia mokėti atskirai.

Saudo Arabija. Draugai, kurie reguliariai susitinka, dažnai renka qatta (القطة) — iš visų esančių surinktus pinigus susitikimo kaštams, panašiai kaip bendra kasa.

Vokietija. „Zusammen oder getrennt?“ — kartu ar atskirai? — yra standartinis klausimas restorano valgio pabaigoje, o mokėti atskirai yra įprasta.

Nyderlandai. Įprasta, kad vienas sumoka ir paskui kitiems siunčia mokėjimo prašymą per programėlę, tokią kaip Tikkie, arba kad kiekvienas sumoka savo dalį.

Jungtinės Valstijos. Tarp draugų dalijimas po lygiai įprastas, kai užsakymai kainuoja panašiai; kai moka vienas, kiti dažnai jam grąžina per mokėjimų programėlę.

Ar nemandagu dalytis sąskaitą?

Dažniausiai ne. Tarp draugų ir panašaus lygio kolegų dalijimasis daug kur yra numatytasis būdas, o primygtinis noras sumokėti už visus gali priversti kitus jaustis skolingais. Subtilu tampa trimis atvejais: kai kažkas aiškiai pakvietė kitus („leiskite jus pavaišinti“), kai valgis skirtas vieno žmogaus šventei — žr. kas moka per gimtadienio vakarienę — ir ten, kur papročiai tikisi, kad moka vyresnysis ar šeimininkas. Poros turi savo to paties klausimo versiją, kurią nagrinėja ar poroms dalytis sąskaitas 50/50.

Kaip pasiūlyti mandagiai

Pasakykite iš anksto, kol niekas dar neužsisakė, o ne tada, kai nukrenta sąskaita: „Gal kiekvienas moka už savo?“ arba „Gal tiesiog dalinamės po lygiai?“ Anksti įvardytas būdas leidžia žmogui su griežtu biudžetu užsisakyti pagal tai, nieko nepaaiškinant. Jei vienas užsisako gerokai daugiau, pasiūlykite mokėti kas už save, nelaukite, kol paprašys. O jei kažkas sumokėjo už visus, kad viskas judėtų, atsiskaitykite tą pačią dieną; kaip atsiskaityti be nejaukumo turi įpročių, kurie padeda.

Kur įsiterpia Donget

Donget vienoje sąskaitoje sutvarko visus tris būdus. Sumokėjo užfiksuoja, kas apmokėjo. Dalijimui po lygiai rinkitės Po lygiai. Norėdami mokėti kas už save, rinkitės Suma ir įveskite kiekvieno sumą, arba paspauskite Skenuoti čekį ir leiskite kiekvienam Pasiimti dalį patiekalų, kuriuos valgė; kas pasiima, moka tik už tai, ką pasiėmė, o viskas, kas lieka nepaimta, dalijama po lygiai tarp tų, kurie nieko nepasiėmė, — arba tarp visų, kai visi jau ką nors pasiėmė. Kai grupė dažnai valgo ne namuose, Atsiskaityti sujungia balansus į mažiausią pervedimų skaičių, o Sumokėta pažymi kiekvieną kaip atliktą. Donget pinigų neperveda — pats pervedimas vyksta taip, kaip jūs įprastai vieni kitiems mokate.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką reiškia „going Dutch“?

Kiekvienas moka už savo dalį valgio, gėrimo ar pasimatymo, o ne vienas už visus. Dažniausiai tai reiškia mokėti už tai, ką užsisakei, nors kai kas šią frazę vartoja laisvai bet kokiam dalijimui.

Iš kur kilo frazė „going Dutch“?

Ji išaugo iš „Dutch treat“, fiksuojamos amerikiečių anglų kalboje maždaug nuo 1870 m. Dažnai ji siejama su XVII amžiaus Anglijos ir Nyderlandų varžybomis, bet datuoti šios frazės įrodymai yra amerikietiški ir gerokai vėlesni.

Ar „going Dutch“ yra tas pats, kas sąskaitos dalijimas po lygiai?

Ne visai. „Going Dutch“ reiškia mokėti už savo dalį; dalijant po lygiai bendra suma dalijama iš žmonių skaičiaus. Jie sutampa tik tada, kai visi užsisakė maždaug tiek pat.

Ar nemandagu dalytis sąskaitą?

Dažniausiai ne, tarp draugų ir panašaus lygio kolegų. Nepatogu gali būti, kai kažkas pakvietė kitus, per vieno žmogaus šventę arba ten, kur tikimasi, kad moka vyresnysis ar šeimininkas.

Kaip sąskaita dalijamasi Japonijoje?

Tarp draugų įprasta warikan (割り勘) — sąskaita dalijama po lygiai tarp mokančiųjų. Verslo ar oficialioje aplinkoje dažnai moka vyresnysis ar šeimininkas.

Ar „going Dutch“ įžeidžia?

Retai turima omenyje įžeisti, bet kai kurie žodynai „Dutch treat“ pažymi kaip kartais įžeidžiantį. „Dalytis sąskaitą“ ar „mokėti atskirai“ pasako tą patį.

Apibendrinimas

„Going Dutch“ reiškia mokėti už save, ir tai tik vienas iš kelių būdų, kaip prie stalų atsiskaitoma pasaulyje — nuo lygiųjų warikan Tokijuje iki qatta tarp draugų Rijade. Kad ir koks būtų paprotys, nejauku visur tas pats: nežinoti, kuris būdas taikomas. Įvardykite jį prieš užsakydami, ir sąskaita virsta aritmetika.

Atsisiųskite Donget nemokamai ir dalykitės kitą vakarienę taip, kaip jums patinka — po lygiai, pagal patiekalus arba kai vienas sumoka, o kiti atsiskaito vėliau.